- gongalvis
- góngalvis, -ė smob. (1) K, Lkš, Mrj, gõngalvis (1) Pgr padauža, nenaudėlis, išsižiojėlis: Tas góngalvis visą pieną išliejo KzR. Eik tu, góngalvi! Nm. Laimė, jei geri vaikai, o jei kokie góngalviai, tai nei sau gero, nei kitam Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.